Statinių klasifikavimas pagal STR: klasės, paskirtys ir pavyzdžiai

Statinių projektavimo, statybos ir naudojimo procesai Lietuvoje yra glaudžiai susiję su tuo, kokiai kategorijai ir paskirčiai priskiriamas konkretus statinys. Statinių klasifikavimas lemia ne tik projektavimo reikalavimai, bet ir tai, ar reikalingas statybą leidžiantis dokumentas, projekto ekspertizė, projekto vykdymo priežiūra bei kokie specialistai gali rengti projektinę dokumentaciją.

Praktikoje neretai kyla klausimų, kuo skiriasi ypatingasis, neypatingasis ir nesudėtingasis statinys, kokiais kriterijais remiantis nustatoma statinio paskirtis ir kodėl du iš pirmo žvilgsnio panašūs pastatai gali būti priskiriami skirtingoms kategorijoms.

Tinkamas statinių klasifikavimas pagal STR yra svarbus tiek individualių namų savininkams, tiek verslui, planuojančiam naujas statybas ar esamų objektų rekonstrukciją.

Lietuvoje statinių klasifikavimo principus nustato Statybos techniniai reglamentai (STR) ir Lietuvos Respublikos statybos įstatymas. Šiuose teisės aktuose apibrėžiamos statinių klasės, paskirtys bei pagrindiniai kriterijai, pagal kuriuos vertinamas statinio sudėtingumas, naudojimo pobūdis ir jam taikomi reikalavimai.

Kas yra statinių klasifikacija?

Statinių klasifikacija – tai teisės aktuose nustatyta sistema, pagal kurią statiniai suskirstomi į tam tikras grupes, atsižvelgiant į jų paskirtį, techninį sudėtingumą ir kitus svarbius kriterijus. Paprastai tariant, tai būdas nustatyti, kokiai kategorijai priklauso konkretus statinys ir kokie teisiniai bei techniniai reikalavimai jam bus taikomi.

Statinių klasifikavimas svarbus viso statybos proceso metu.

Nuo jo priklauso:

• ar reikalingas statybą leidžiantis dokumentas;
• kokios sudėties projektas turi būti rengiamas;
• ar būtina statinio projekto ekspertizė;
• kokie kvalifikaciniai reikalavimai taikomi projekto rengėjams;
• ar privaloma statinio projekto vykdymo priežiūra;
• kokia statinio statybos užbaigimo procedūra bus taikoma.

Kitaip tariant, statinio klasifikacija leidžia nustatyti, kokia tvarka konkretus objektas turi būti projektuojamas, statomas ir naudojamas. Dėl šios priežasties netinkamai įvertinus statinio kategoriją gali kilti teisinių ar administracinių problemų (nuo neteisingai parengtų dokumentų iki būtinybės iš naujo atlikti tam tikras procedūras).

Lietuvoje statiniai pirmiausia klasifikuojami pagal jų techninį sudėtingumą ir paskirtį. Techninio sudėtingumo požiūriu statiniai skirstomi į nesudėtinguosius, neypatinguosius ir ypatinguosius, o pagal paskirtį – į gyvenamuosius, negyvenamuosius, inžinerinius ir kitus statinius.

STR statinių klasifikavimas

STR statinių klasifikavimas nustatytas Lietuvos Respublikos statybos įstatyme ir Statybos techniniuose reglamentuose. Vienas svarbiausių dokumentų yra STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, kuriame pateikiami pagrindiniai statinių skirstymo principai, jų paskirtys bei kriterijai, pagal kuriuos nustatoma konkretaus statinio kategorija.

Pagal STR statiniai pirmiausia skirstomi į dvi pagrindines grupes:

• pastatus;
• inžinerinius statinius.

Pastatai

Pastatai – statiniai, turintys stogą ir bent vieną atitvarą, kuriuose įrengtos patalpos yra skirtos žmonėms gyventi, dirbti, mokytis, gydytis, ilsėtis ar vykdyti kitą veiklą. Jie gali būti gyvenamosios arba negyvenamosios paskirties.

Pagal paskirtį pastatai gali būti skirstomi į:

• gyvenamuosius;
• administracinius;
• prekybos;
• paslaugų;
• gydymo;
• mokslo;
• kultūros;
• poilsio;
• gamybos ir pramonės;
• sandėliavimo;
• žemės ūkio;
• specialiosios paskirties ir kitus pastatus.

Pavyzdžiui, vienbutis gyvenamasis namas priskiriamas gyvenamosios paskirties pastatams, o biurų pastatas – administracinės paskirties pastatams.

Inžineriniai statiniai

Inžineriniai statiniai – tai statiniai, kurie paprastai nėra skirti žmonėms nuolat būti jų viduje. Jie atlieka techninę, susisiekimo, inžinerinio aprūpinimo ar kitą specifinę funkciją.

Šiai kategorijai gali būti priskiriami:

• keliai ir gatvės;
• tiltai ir viadukai;
• automobilių stovėjimo aikštelės;
• inžineriniai tinklai;
• vandentiekio ir nuotekų sistemos;
• elektros perdavimo linijos;
• ryšių tinklai;
• hidrotechnikos statiniai;
• sporto aikštynai;
• tvoros;
• atraminės sienutės.

Nors inžineriniai statiniai dažnai atrodo paprastesni už pastatus, tam tikrais atvejais jiems gali būti taikomi itin griežti projektavimo ir saugos reikalavimai.

Statinių klasifikavimas pagal techninį sudėtingumą

Be paskirties, STR statinius skirsto ir pagal jų techninį sudėtingumą. Šis kriterijus padeda nustatyti, kokios apimties dokumentacija turės būti rengiama ir kokios procedūros bus taikomos statybos metu. Išskiriamos trys pagrindinės grupės.

Nesudėtingieji statiniai

Tai mažesnio masto ir paprastesnių konstrukcinių sprendinių statiniai, kuriems dažnai taikoma supaprastinta projektavimo ir statybos tvarka.

Prie tokių statinių gali būti priskiriami:

• nedideli pagalbinio ūkio pastatai;
• šiltnamiai;
• pavėsinės;
• tam tikros tvoros;
• stoginės;
• mažesni inžineriniai statiniai.

Visgi, svarbu nepamiršti, kad net ir nesudėtingiesiems statiniams tam tikrais atvejais gali būti reikalingi leidimai ar projektai, todėl kiekvieną situaciją būtina vertinti individualiai.

Neypatingieji statiniai

Tai vidutinio sudėtingumo statiniai, kuriems taikoma įprasta projektavimo ir statybos tvarka.

Prie jų dažniausiai priskiriami:

• daugelis individualių gyvenamųjų namų;
• mažesni administraciniai pastatai;
• įvairūs komercinės paskirties objektai;
• dalis gamybinių ir sandėliavimo statinių.

Šios kategorijos statiniams paprastai rengiami techniniai projektai, o statybos procesas vykdomas laikantis bendrųjų teisės aktų reikalavimų.

Ypatingieji statiniai

Ypatingieji statiniai – sudėtingesni arba visuomenės saugai didesnę reikšmę turintys objektai, kuriems keliami aukščiausi reikalavimai.

Jiems gali būti priskiriami:

• aukštybiniai pastatai;
• dideli daugiabučiai gyvenamieji namai;
• sudėtingi gamybiniai objektai;
• tam tikri tiltai;
• dideli visuomeninės paskirties statiniai;
• strategiškai svarbūs inžineriniai statiniai.

Ypatingiesiems statiniams dažnai privaloma:

• projekto ekspertizė;
• projekto vykdymo priežiūra;
• aukštesnės kvalifikacijos specialistų dalyvavimas;
• išsamesnės statybos užbaigimo procedūros.

Kodėl svarbu tinkamai nustatyti statinio kategoriją?

Praktikoje neretai pasitaiko atvejų, kai statytojai klaidingai įvertina planuojamo statinio kategoriją. Tokios klaidos gali lemti netinkamai parengtą projektą, papildomas išlaidas ar net statybos darbų sustabdymą.

Pavyzdžiui, du gyvenamieji pastatai gali atrodyti panašiai, tačiau dėl aukščio, ploto ar kitų techninių parametrų vienas iš jų gali būti laikomas neypatinguoju, o kitas – ypatinguoju statiniu. Atitinkamai skirsis ir jiems taikomi reikalavimai. Dėl šios priežasties prieš pradedant projektavimo ar statybos darbus rekomenduojama tiksliai nustatyti, kokiai kategorijai pagal STR priklauso planuojamas objektas.

Tinkamai atliktas STR statinių klasifikavimas padeda užtikrinti, kad visas statybos procesas vyks laikantis galiojančių teisės aktų reikalavimų, o reikalingi dokumentai ir procedūros bus atlikti laiku bei tinkama apimtimi.

Statinių klasifikacija pagal jų naudojimo paskirtį

Be skirstymo pagal techninį sudėtingumą, statiniai Lietuvoje klasifikuojami ir pagal naudojimo paskirtį. Ji parodo, kokiai veiklai statinys bus naudojamas, todėl nuo jos priklauso projektavimo sprendiniai, saugos reikalavimai ir tam tikros teisinės procedūros. Pagal STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, statiniai pagal paskirtį pirmiausia skirstomi į gyvenamuosius ir negyvenamuosius pastatus.

Gyvenamosios paskirties pastatai

Tai statiniai, skirti žmonėms gyventi.

Šiai grupei priskiriami:

• vienbučiai gyvenamieji namai;
• dvibučiai gyvenamieji namai;
• daugiabučiai gyvenamieji namai;
• įvairių socialinių grupių gyvenamieji pastatai.

Negyvenamosios paskirties pastatai

Šiai kategorijai priskiriami įvairioms veikloms skirti statiniai, pavyzdžiui:

• administraciniai pastatai;
• prekybos ir paslaugų paskirties pastatai;
• viešbučiai;
• gydymo ir mokslo įstaigos;
• kultūros ir sporto statiniai;
• gamybos ir pramonės objektai;
• sandėliavimo paskirties pastatai;
• garažai.

Inžineriniai statiniai

Atskirą grupę sudaro inžineriniai statiniai, tokie kaip:

• keliai ir gatvės;
• tiltai;
• inžineriniai tinklai;
• vandentiekio ir nuotekų sistemos;
• elektros tinklai;
• sporto aikštynai.

Statinio paskirtis turi būti nustatoma tiksliai, nes nuo jos priklauso projektavimo reikalavimai, statinio naudojimo galimybės ir tam tikrais atvejais – poreikis keisti statinio paskirtį teisės aktų nustatyta tvarka.

Statinio paskirtis ir kategorija gali būti svarbi ir vėlesniuose procesuose, pavyzdžiui, vertinant pastato energinius rodiklius ar ruošiant dokumentus pardavimui, nuomai ar statybos užbaigimui. Tokiais atvejais gali būti reikalingas energinio naudingumo sertifikavimas, kurį KSKompanija taip pat gali parengti pagal konkretaus statinio duomenis.

DUK (dažniausiai užduodami klausimai):