PASTATŲ ENERGINIO NAUDINGUMO SERTIFIKAVIMO RFEGLAMENTAS
„Statybos techninis reglamentas”
STR 2.01.09:2005
PASTATŲ ENERGINIS NAUDINGUMAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Šis statybos techninis reglamentas (toliau– Reglamentas) parengtas vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyva2002/91/EB 2002-12-16 „Dėl pastatų energinio naudingumo“. Reglamentas taikomas įvertinant šildomų gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų [3.2] energinį naudingumą ir energinio naudingumo sertifikavimui.
2. Reglamento tikslai:
2.1. įgyvendinant Europos Sąjungos politikos ir veiklos kryptis, atsižvelgti į aplinkos apsaugos reikalavimus;
2.2. racionaliai ir ekonomiškai naudoti energijos šaltinius (naftos produktus, gamtines dujas, kietąjį kurą ir kt.), kurie yra pagrindiniai anglies dvideginio išskyrimo šaltiniai;
2.3. sudaryti prielaidas efektyvesniam energijos vartojimui, nes efektyvesnis energijos vartojimas sudaro svarbią politikos ir taikomų priemonių dali, reikalingą, kad būtų laikomasi 1997 m. gruodžio 11 d. Kiote priimto Jungtinių Tautų Bendrosios klimato kaitos konvencijos Kioto protokolo, ratifikuoto 2002 m. lapkričio 19 d. įstatymu Nr. IX-1203 „Lietuvos Respublikos 5statymas dėl Jungtinių Tautų Bendrosios klimato kaitos konvencijos Kioto protokolo ratifikavimo” (Žin., 2002, Nr. 126-5728);
2.4. sudaryti prielaidas energijos poreikio valdymui, nes energijos poreikio valdymas yra svarbi priemonė, leidžianti Europos Sąjungai daryti įtaką visuotinei energijos rinkai ir taip užtikrinanti tiekimą atsižvelgiant i vidutinę trukmę ir ilgalaikę perspektyvą;
2.5 mažinti gyvenamųjų pastatų ir paslaugų sektoriaus energijos suvartojimą, kuris sudaro daugiau kaip 40% bendro energijos suvartojimo Europos Sąjungoje ir vis plečiasi: dėl tokios tendencijos šio sektoriaus suvartojamos energijos dalis augs, taip pat didės ir išskiriamo anglies dvideginio kiekis;
2.6. mažinti ir apriboti anglies dvideginio išskyrimą į aplinką įgyvendinant 1993 m. rugsėjo 13 d. Europos Tarybos direktyvą 93/76/EEB dėl išskiriamo anglies dvideginio kiekio apribojimo efektyviau vartojant energiją, kurioje reikalaujama, kad Europos Sąjungos valstybės narės rengtų, įgyvendintų ir atsiskaitytų už efektyvaus energijos vartojimo pastatų sektoriuje programas;
2.7. įgyvendinti 1988 m. gruodžio 21 d. Europos Tarybos direktyvos 89/106/EEB dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su statybos produktais, derinimo nuostatas, kad statybos objektai ir jų įranga būtų suprojektuota ir įrengta taip, kad, atsižvelgiant i vietovės klimato ir gyventojų komforto sąlygas, energijos suvartojimas butų mažesnis;
2.8. kad pastatų energinis naudingumas būtų apskaičiuojamas pagal vieningą metodiką, parengtą Europos standartais [3.10-3.14] ir užtikrinančią vienodas sąlygas Europos Sąjungos valstybėms narėms imantis energijos taupymo priemonių pastatų sektoriuje ir leidžiančią būsimiems savininkams ar naudotojams sužinoti tiklų energinį naudingumą Bendrijos nekilnojamojo turto rinkoje;
2.9. siekiama, kad nauji pastatai atitiktų minimalius naudingumo reikalavimus, kad pastatų energinį naudingumą didinantys veiksniai būtų išnaudojami optimaliai;
2.10. siekiama, kad kapitalinė esamų didelių pastatų renovacija turėtų būti laikoma proga imtis ekonomiškai efektyvių priemonių didinant šių pastatų energinį naudingumą.
II. NUORODOS
3. Reglamente pateiktos nuorodosį šiuos dokumentus:
3.1. Lietuvos Respublikos statybos įstatymą (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597;2002, Nr. 124-5626; 2003, Nr. 104-4649, Nr. 123-5592; 2004, Nr. 73-2545; 2005,Nr. 143-5175);
3.2. STR1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ (Žin., 2003,Nr. 58-2611);
3.3. STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ (Žin., 2002, Nr. 119-5372);
3.4. STR 2.05.01:2005 „Pastatų atitvarų šiluminė technika“ (Žin., 2005, Nr. 100-3733);
3.5. STR1.01.05:2002 „Normatyviniai statybos techniniai dokumentai“ (Žin., 2002, Nr.42-1586);
3.6. STR 1.14.01:1999„Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarka“ (Žin., 1999, Nr. 84-2507, Nr.98-2831);
3.7. STR2.01.03:2003 „Statybinių medžiagų ir gaminių šiluminių techninių dydžių deklaruojamosios ir projektinės vertės“ (Žin., 2003, Nr. 80-3670);
3.8. STR2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“ (Žin., 2004, Nr. 54-1851, Nr.125-4519; 2005, Nr. 96-3612);
3.9. STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“ (Žin., 2005, Nr. 4-80, Nr. 85-3185);
3.10. LSTEN ISO 6946:2000 „Statybiniai komponentai ir elementai. Šiluminė varža ir šilumos perdavimas. Apskaičiavimo metodas (ISO 6946:1996)“;
3.11. LSTEN ISO 6946:2000/A1:2003 „Statybiniai komponentai ir elementai. Šiluminė varža ir šilumos perdavimas. Apskaičiavimo metodas (ISO 6946:1996/Amd.1:2003)“;
3.12. LSTEN ISO 13370:2000 „Šiluminės pastatų charakteristikos. Šilumos perdavimas gruntu. Apskaičiavimo metodai (ISO 13370:1998)“;
3.13. prEN15217:2005 „Energy performance of buildings. Methods for expressing energyperformance and for energy certification of buildings“;
3.14. prEN15203:2005 „Energy performance of buildings. Assessment of energy use anddefinition of ratings“.
III. PAGRINDINĖS SĄVOKOS
4. Šiame Reglamente naudojamos sąvokos ir jų apibrėžimai:
4.1. pastato energinis naudingumas – pagal Reglamento reikalavimus apskaičiuotas energijos kiekis, išreikštas pastato energinio naudingumo klase, reikalingas naudojant pastatą pagal paskirtį;
4.2. pastato energinio naudingumo sertifikavimas – reglamentuotas procesas, kurio metu nustatomas pastato energijos sunaudojimas, įvertinamas pastato energinis naudingumas priskiriant pastatą energinio naudingumo klasei ir išduodamas pastato energinio naudingumo sertifikatas [3.1];
4.3. pastato energinio naudingumo sertifikatas (toliau–Sertifikatas) – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyta tvarkaišduotas sertifikatas, kuriame pagal šio Reglamento reikalavimus įvertintas pastato energijos suvartojimas ir nurodoma energinio naudingumo klasė;
4.4. pastato ar pastato dalies kvalifikacinis rodiklis – pagalšio Reglamento reikalavimus apskaičiuotasrodiklis, pagal kurio vertę nustatoma pastato energinio naudingumo klasė;
4.5. pastatoar pastato dalies energinio naudingumo klasė – pagal kvalifikacinio rodiklio vertę ir šio Reglamento reikalavimus nustatyta pastato energinio naudingumo klasė;
4.6. pastato ar pastato dalies norminės energijos sąnaudos – tam tikros paskirties pastatų energijos sąnaudos, atitinkančios statybos techninių reglamentų reikalavimus;
4.7. pastato ar pastato dalies atskaitinės energijos sąnaudos tam tikros paskirties pastatų vidutinės energijos sąnaudos; %–numatomos mažiausiai energijos naudojančių 50;
4.8. pastato ar pastato dalies skaičiuojamosios energijos sąnaudos – pagal šio Reglamento reikalavimus apskaičiuotos pastato standartines naudojimo sąlygas atitinkančio senergijos sąnaudos;
4.9. norminė šiluminio techninio rodiklio vertė – statybos techniniuose reglamentuose ar kituoseteisės aktuose nurodyta šiluminio techninio rodiklio vertė;
4.10. atskaitinė šiluminio techninio rodiklio vertė tam tikros paskirties pastatų vidutinė rodikliovertė; %– mažiausiai energijos naudojančių 50;
4.11. skaičiuojamoji šiluminio techninio rodiklio vertė – pastato būklę atitinkanti šiluminio techninio rodiklio vertė. Paženklintų atitikties „CE“ ženklu statybos produktų skaičiuojamoji šiluminio techninio rodiklio vertė atitinka šio rodiklio projektinę vertę;
4.12. pastato naudingasis plotas – visų šildomų pastato patalpų grindų plotų suma, įskaitantšildomų rūsių, laiptinių, bendro naudojimo ir kitų šildomų patalpų grindų plotus, taip pat patalpų, kurias iš visų pusių riboja šildomos patalpos, grindų plotus. Ši sąvoka atitinka Statybos įstatymo 2 straipsnyje 43 1 straipsnio 1 ir 2 dalyse esančią sąvoką „bendras naudingasis vidaus patalpų plotas“[3.1]. Gyvenamosios paskirties pastatų atveju ši sąvoka atitinka [3.6] pateiktą gyvenamojo pastato šildomo ploto apibrėžimą;
4.13. visuomeninės paskirties pastatas [3.8] – pastatas, skirtas visuomenės poreikiams tenkinti ir, atsižvelgiant į STR 1.01.09:2003 [3.2] nuostatas, priklausanti sviešbučių, administracinės, prekybos, paslaugų, maitinimo, transporto,kultūros, mokslo, gydymo, poilsio ar sporto paskirties pastatų pogrupiui;
4.14. kapitaliai renovuojamas pastatas – šiame Reglamente kapitaliai renovuojamas pastatas suprantamas, kaip pastatas, kurio rekonstravimo ar kapitalinio remonto metu atliekamų darbų, susijusių su pastato energinio efektyvumo pagerinimu, kaina sudaro daugiau kaip 25 procentus pastato likutinės vertės, neįskaitant žemės sklypo, ant kurio stovi pastatas, vertės;
4.15. pastatas– šiame Reglamente pastato sąvoka atitinka [3.1] pateiktą sąvoką
IV. ŽYMENYS IR SUTRUMPINIMAI
5. Reglamentenaudojami šie sutrumpinimai:
5.1. pastato energinio naudingumo sertifikavimas – sertifikavimas;
5.2. langai,stoglangiai, švieslangiai, įstiklintos balkonų durys ir kitos skaidriosatitvaros – langai.
6. Reglamentevartojami dydžiai, jų simboliai ir vienetai:
| Simbolis | Dydis | Vienetai |
| C | pastato kvalifikacinis rodiklis | – |
| λ | šilumos laidumo koeficientas | W/(m·K) |
| R | šiluminė varža | m 2 ·K/W |
| R g | oro tarpo šiluminė varža | m 2 ·K/W |
| R si | vidinio paviršiaus šiluminė varža | m 2 ·K/W |
| R se | išorinio paviršiaus šiluminė varža | m 2 ·K/W |
| R t | visuminė šiluminė varža | m 2 ·K/W |
| R s | suminė šiluminė varža | m 2 ·K/W |
| U | šilumos perdavimo koeficientas | W/(m 2 K)× |
| Y | ilginio šiluminio tiltelio šilumos perdavimo koeficientas | K)×W/(m |
| g | įstiklinimovisuminės saulės energijos praleisties koeficientas | – |
| K | oro skverbtis | m 3 /(m 2 h)× |
| A | plotas | m 2 |
| d | atitvaros sluoksnio storis | m |
| P | perimetras | m |
| h | aukštis | m |
| w | sienos ar pamato storis | m |
| B′ | būdingasis grindų matmuo | m |
| d t | atstojamasis grindų storis | m |
| θ | temperatūra | ºC |
7. Reglamente vartojamiporaidžiai:
| ce – | perdangos, kurios ribojasi su išore; | si – | vidinis paviršius; |
| ds – | projektinis; | t – | visuminis; |
| d – | durys; | v – | vėdinimas; |
| e – | išorė; | w – | siena; |
| i – | vidus; | wd – | langas; |
| n – | skaičius (kiekis); | N – | norminis; |
| r – | stogas; | R – | atskaitinis. |
| se – | išorinis paviršius; |
Kitų simbolių paaiškinimai pateikiami Reglamente.
V. ENERGINIO NAUDINGUMO REIKALAVIMŲ IR SERTIFIKAVIMO PRIVALOMUMAS
8. Pastatų energinio naudingumo reikalavimai privalomi:
8.1. naujai statomiems pastatams;
8.2. kapitaliai renovuojamiems pastatams, kurių naudingasis plotas didesnis kaip 1000 kvadratinių metrų. Šio punkto reikalavimai taikomi tiek, kiek tai techniškai,funkciniu požiūriu ir ekonomiškai įmanoma.
9. Projektuojant naujus ir didesnius kaip 1000 kvadratinių metrų naudingojo ploto kapitaliai renovuojamus pastatus, jų planuojamas energinis naudingumas turi atitikti reikalavimus, nustatytus Reglamento 25 ir 26punktuose.
10. Pastatų energinio naudingumo reikalavimai nenustatomi:
10.1. pastatams,kurie yra kultūros paveldo statiniai, jeigu laikantis reikalavimų nepageidautinai pakistų charakteringos jųsavybės ar išvaizda [3.1];
10.2. maldos namų ir kitokios religinės veiklos pastatams [3.1];
10.3. laikiniems pastatams, skirtiems naudoti ne ilgiau kaip 2 metus [3.1];
10.4. poilsio paskirties, sodų paskirties pastatams, naudojamiems ne ilgiau kaip keturis mėnesius per metus [3.2];
10.5. atskirai stovintiems pastatams, kurių naudingasis patalpų plotas ne didesnis kaip 50kvadratinių metrų;
10.6. nedaug energijos sunaudojantiems gamybos ir pramonės, sandėliavimo paskirties bei žemės ūkiui tvarkyti skirtiems negyvenamiesiems pastatams, t. y. pastatams,kuriuose ilgiau kaip keturis mėnesius per metus šildomas mažesnis negu 50kvadratinių metrų naudingasis plotas, o likusi pastato naudingojo ploto dalis šildoma trumpiau kaip 2 mėnesius per metus arba jos šildymui naudojama technologinių procesų metu išsiskirianti šiluma;
10.7. nešildomiems pastatams.
11. Pastatų sertifikavimas privalomas [3.1]:
11.1. statant,parduodant ar išnuomojant pastatus. Pastato statytojas (užsakovas) ar savininkas pirkėjui ar nuomininkui šių pageidavimu pateikia pastato energinio naudingumo sertifikatą ,kurio galiojimo laikas turi būti ne ilgesnis kaip 10 metų. Šio punkto nuostatos taikomos ir parduodant ar išnuomojant pastato dalis (butus, kitos paskirties atskiro naudojimo patalpas); šiuo atveju pastato dalies energinio naudingumo sertifikatas gali būti išduodamas vadovaujantis viso pastato su bendra šildymo sistema sertifikatu arba tokio paties buto tame pačiame daugiabučiame pastate sertifikatu;
11.2. didesniems kaip 1000 kvadratinių metrų naudingojo ploto viešbučių, administracinės,prekybos, paslaugų, maitinimo, transporto, kultūros, mokslo, gydymo ir poilsio paskirties pastatams. Šiuose pastatuose gerai matomoje vietoje turi būti iškabintas žmonėms gerai įžiūrimas ne senesnis kaip 10 metų pastato energinio naudingumo sertifikatas .
12. Sertifikavimas neprivalomas Reglamento 10 punkte išvardintiems pastatams.
13. Sertifikavimas turi būti atliktas:
13.1. prieš pripažįstant pastatą arjo dalį tinkamais naudoti;
13.2. jei pastatas parduodamas ir jo sertifikato galiojimo laikas pasibaigė arba pastatas nebuvo sertifikuotas, sertifikavimas turi būti atliktas prieš įforminant pastato pardavimą;
13.3. jei pastatas išnuomojamas ir jo sertifikato galiojimo laikas pasibaigė arba pastatas nebuvo sertifikuotas, sertifikavimas turi būti atliktas prieš įforminant pastato nuomą.
14.jei pripažįstama tinkama naudoti naujai statomo ar kapitaliai renovuojamo pastato dalis, kuri gali būti naudojama neatsižvelgiant į tai, ar likusių dalių statyba užbaigta [3.1], šios pastato dalies sertifikavimas privalomas.
VI. PASTATO ENERGINIO NAUDINGUMO ĮVERTINIMAS IR PASTATO BŪKLĘ APIBŪDINANTYS RODIKLIAI
15. Pastato(pastato dalies) energinio naudingumo sertifikavimas ir/arba įvertinimas atliekami pastato (pastato dalies) suminių energijos sąnaudų skaičiavimo būdu.
16. Pastato(pastato dalies) suminės energijos sąnaudos turi būti nustatytos pagal Reglamento 2 priedo reikalavimus, t. y. įvertinant toliau išvardintus energijos suvartojimus šildymo sezono metu vienam kvadratiniam metrui pastato (pastato dalies) naudingojo ploto ( kadangi Lietuvos normatyvai neriboja energijos sąnaudų pastatų vėsinimui, šios sąnaudos pastatų energinio naudingumo skaičiavimuose nevertinamos):
16.1. šilumos nuostolius per pastato sienas;
16.2. šilumos nuostolius per pastato stogą;
16.3. šilumos nuostolius per pastato perdangas, kurios ribojasi su išore;
16.4. šilumos nuostolius per pastato perdangas virš nešildomų rūsių ir pogrindžių;
16.5. šilumos nuostolius per pastato atitvaras, kurios ribojasi su gruntu;
16.6. šilumos nuostolius per pastato langus;
16.7. šilumos nuostolius per pastato išorines įėjimo duris, neįskaitant šilumos nuostolių dėl durų varstymo;
16.8. šilumos nuostolius per pastato šiluminius tiltelius;
16.9. šilumos nuostolius dėl išorinių įėjimo durų varstymo;
16.10. šilumos nuostolius dėl pastato vėdinimo;
16.11. šilumos nuostolius dėl viršnorminės išorės oro infiltracijos į patalpas per langus irduris;
16.12. šilumos pritekėjimus iš išorės;
16.13. vidinius šilumos išsiskyrimus.
Taip pat turi būti įvertinti šie energijos suvartojimai:
16.14. metinis elektros energijos suvartojimas;
16.15. metinės energijos sąnaudos karštam vandeniui
17. Pastato(pastato dalies) energinio naudingumo įvertinimas turi būti atliktas pagal Reglamento 2 priede pateiktą metodiką.Turi būti apskaičiuotos norminės suminės, atskaitinės suminės ir skaičiuojamosios suminės energijos sąnaudos vienam kvadratiniam metrui pastato(pastato dalies) naudingojo ploto. Pagal šias sąnaudas turi būti apskaičiuota pastato (pastato dalies) kvalifikacinio rodiklio C vertė ir nustatyta pastato (pastato dalies) energinio naudingumo klasė .
18. Pastatai klasifikuojami į 7 klases: A, B, C, D, E, F, G. A klasė yra laikoma aukščiausia ir ji nurodo labai energiškai efektyvų pastatą.
19. Pastato (pastato dalies) sertifikavimo atveju energinio naudingumo įvertinimo rezultatai turi būti pateikti sertifikate pagal Reglamento VIII skyriaus reikalavimus.
20.Pastato energijos sąnaudų skaičiavimams reikalingų išeities duomenų nustatymas.
20.1. Pastato matmenys gali būtinu statyti šiais būdais:
2.0.1.1. iš pastato projekto;
20.1.2. iš Nekilnojamojo turto registre esančių duomenų apie pastatą;
20.1.3. iš sertifikavimo užsakovo pateiktų duomenų;
20.1.4. iš pastato matavimų pagal Reglamento 1 ir 7 priedų reikalavimus;
20.1.5. pastato matmenų nustatymo būdus pasirenka projektuotojas arba sertifikavimo atveju –ekspertas, turintis teisę atlikti pastatų sertifikavimą.
20.2. Duomenys apie pastato atitvarų šiluminių techninių rodiklių vertes gali būti nustatyti šiais būdais:
20.2.1. iš pastato projekto;
20.2.2. iš Nekilnojamojo turto registre esančių duomenų apie pastatą;
20.2.3. iš sertifikavimo užsakovo pateiktų duomenų;
20.2.4. iš tyrimų rezultatų, gautų atlikus Lietuvos standartais įteisintus bandymus;
20.2.5. Reglamento 2 priede pateiktais skaičiavimo būdais;
20.2.6. iš Reglamento 3, 4, 5, 6 priedų;
20.2.7. duomenų apie pastato atitvarų šiluminių techninių rodiklių vertes nustatymo būdus pasirenka projektuotojas arba sertifikavimo atveju ekspertas, turintis teisę atlikti pastatų sertifikavimą.
20.3. Duomenys apie pastato vėdinimo sistemas gali būti nustatyti šiais būdais:
20.3.1. iš pastato projekto;
20.3.2. iš sertifikavimo užsakovo pateiktų duomenų;
20.3.3. pastato patalpų, kuriose įrengtos skirtingos vėdinimo sistemos, matavimų ir vėdinimo sistemų apžiūros bei įvertinimo būdu pagal Reglamento 1 ir 2 priedų reikalavimus;
20.3.4. duomenų apie pastato vėdinimo sistemų nustatymo būdus pasirenka projektuotojas arba,sertifikavimo atveju – ekspertas atveju, ekspertas, turintis teisę atlikti pastatų sertifikavimą.
20.4. Duomenys apie šildymo ir karšto vandens ruošimo sistemas gali būti nustatyti šiais būdais:
20.4.1. iš pastato projekto;
20.4.2. iš sertifikavimo užsakovo pateiktų duomenų;
20.4.3. pastato šildymo ir karšto vandens ruošimo sistemų apžiūros bei įvertinimo būdu pagal Reglamento 1 ir 2 priedų reikalavimus;
20.4.4. duomenų apie pastato šildymo ir karšto vandens ruošimo sistemų nustatymo būdus pasirenka projektuotojas arba, sertifikavimo atveju – ekspertas, turintis teisę atlikti pastatų sertifikavimą.
20.5. Kiti išeities duomenys pateikti Reglamento prieduose
VII. ENERGINIO NAUDINGUMO SERTIFIKATAS
21. Pastato (pastato dalies) sertifikavimo atveju energinio naudingumo įvertinimo rezultatai pateikiami Sertifikate (žr. Reglamento 8 priedą), kuriame turi būtišie duomenys:
21.1. pastato adresas;
21.2. pastato (pastato dalies) paskirtis;
21.3. pastato (pastato dalies) naudingasis plotas;
21.4. pastato (pastato dalies) energinio naudingumo klasė ;
21.5. skaičiuojamosios suminės energijos sąnaudos vienam kvadratiniam metrui pastato (pastato dalies) naudingojo ploto;
21.6. duomenys apie pagrindinį pastato šildymui naudojamą šilumos šaltinį, nurodant vieną iš Reglamento 2 priedo 2.18 lentelėje išvardintų šilumos šaltinių;
21.7. pastato (pastato dalies) sertifikato numeris;
21.8. pastato (pastato dalies) sertifikato išdavimo data;
21.9. pastato (pastato dalies) sertifikato galiojimo terminas;
21.10. pastato (pastato dalies) sertifikatą išdavusio eksperto vardas, pavardė, pažymėjimo numeris, parašas.
22. Sertifikatas pastato daliai (butui ir pan.) gali būti išduotas viso pastato energinio naudingumo sertifikato pagrindu, neatliekant papildomų skaičiavimų. Tokiu atveju Reglamento 21.4, 21.5 ir 21.6 punktuose paminėti viso pastato rodikliai prilyginami pastato dalies rodikliams.
23. Kartu su pastato (pastato dalies) Sertifikatu sertifikavimo užsakovui turi būti pateikti duomenys pagal Reglamento 9 priedo reikalavimus.
24. Sertifikato galiojimo trukmė ne ilgesnė kaip 10 metų.
VIII. PASTATŲ ENERGINIO NAUDINGUMO REIKALAVIMAI
25. Naujai pastatytų pastatų (pastato dalių) energinio naudingumo klasė turi būti nežemesnė kaip C. Šis reikalavimas galioja naujiems pastatams, kurių projektavimo sąlygų sąvadas [3.9] išduotas po šio Reglamento įsigaliojimo.
26. Didesnių kaip 1000 kvadratinių metrų naudingojo ploto kapitaliai renovuojamų pastatų (pastato dalių) energinio naudingumo klasė turi būti ne žemesnė kaip D. Šis reikalavimas galioja kapitaliai renovuojamiems pastatams, kurių projektavimo sąlygų sąvadas [3.9] išduotas po šio Reglamento įsigaliojimo.
27. Reikalavimai parduodamų ir išnuomojamų pastatų (pastatodalių) energinio naudingumo klasei nekeliami.
IX. PASTATŲ ENERGINIO NAUDINGUMO SERTIFIKAVIMO DALYVIAI
28. Sertifikavimo dalyviai yra:
28.1. sertifikavimo užsakovas;
28.2. ekspertas, turintis teisę atlikti pastatų sertifikavimą;
28.3. Aplinkos ministerijos paskirtoji įstaiga, vykdanti sertifikavimo proceso priežiūrą.
29. Sertifikavimo užsakovu gali būti fizinis ar juridinis asmuo
30. Sertifikavimo užsakovas atsako už pateiktų pastato būklės duomenų teisingumą. Sertifikavimas atliekamas, kai užsakovas patvirtina pastato būklės duomenis pagal Reglamento 1priedą.
31. Ekspertas,turintis teisę atlikti pastatų sertifikavimą, atsakingas už objektyvų ir kokybišką sertifikavimo proceso atlikimą.
32. Įstaiga,vykdanti sertifikavimo proceso priežiūrą, atsakinga už teisingą sertifikavimo rezultatų paskelbimą.
33. Sertifikavimo užsakovo ir eksperto, turinčio teisę atlikti pastatų sertifikavimą, santykius ir veiklą reglamentuoja Lietuvos teisės aktai.
X. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
34. Reglamentas atitinka Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/91/EB2002-12-16 „Dėl pastatų energinio naudingumo“ reikalavimus ir parengtas vadovaujantis Lietuvos ir Europos standartų reikalavimais;
35. Asmenys, pažeidę Reglamento reikalavimus, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.