Kaip sužinoti kam priklauso žemės sklypas?

Žemės sklypo savininkas gali sudominti dėl įvairių priežasčių: planuojamo pirkimo, kaimynystėje vykstančių pokyčių, paveldėjimo klausimų ar ketinimo susisiekti su savininku dėl bendrų sprendimų. Tokiais atvejais dažnai kyla klausimas: kaip sužinoti, kam priklauso žemės sklypas?

Trumpai: kaip sužinoti, kam priklauso žemės sklypas?

1. Pirmiausia reikia identifikuoti konkretų sklypą. Jei žinomas adresas, sklypo vieta ar apytikslė teritorija, pirminę informaciją galima pasitikrinti per Regia.lt žemėlapį
2. Prisijungiama prie Registrų centro savitarnos.
3. Užsakomas Nekilnojamojo turto registro išrašas.
4. Sumokamas nustatytas mokestis.
5. Gavus išrašą, tikrinami savininko ir kiti registro duomenys.

Lietuvoje informacija apie nekilnojamąjį turtą kaupiama oficialiuose registruose, o sklypo savininko nustatymo procesas priklauso nuo to, kiek duomenų apie konkretų sklypą turite. Kartais pakanka žinoti unikalų numerį ar tikslų adresą, tačiau kitais atvejais gali prireikti kreiptis į valstybės institucijas, užsisakyti išrašus iš registrų ar sumokėti nustatyto dydžio mokesčius už informacijos suteikimą.

Kada prireikia sužinoti sklypo savininką?

Ne rečiau informacija apie sklypo savininką reikalinga kaimyninių sklypų savininkams. Praktikoje pasitaiko situacijų, kai būtina suderinti tvoros statybą, privažiavimo kelio naudojimą, servitutų nustatymą ar aptarti sklypo ribų klausimus. Kai sklypas ilgą laiką apleistas, o jo savininkas nežinomas, kyla natūralus klausimas – kaip sužinoti, kam priklauso sklypas, kad būtų galima tiesiogiai susisiekti ir spręsti susidariusias problemas.

Dažniausiai sklypo savininkus siekiama sužinoti, kai:

• planuojama pirkti žemės sklypą;
• sprendžiami ribų ar servitutų klausimai;
• rengiamas statybos projektas ir derinami tam tikri sprendimai;
• paveldėjimo proceso metu;
• siekiama išsiaiškinti, kam priklauso apleistas ar nenaudojamas sklypas;
• norima pateikti pasiūlymą dėl sklypo įsigijimo ar nuomos.

Planuojant naujo pastato statybą ar rekonstrukciją, dažnai aktualūs tampa ne tik nuosavybės klausimai, bet ir įvairūs su statiniu susiję dokumentai. Vienas jų – energetinis sertifikatas, kuris tam tikrais atvejais reikalingas statinio pridavimo, pardavimo ar nuomos procesų metu.

Kaip sužinoti, kam priklauso žemės sklypas per Registrų centrą?

Lietuvoje pagrindinė institucija, kaupianti ir tvarkanti nekilnojamojo turto duomenis, yra VĮ Registrų centras, administruojantis Nekilnojamojo turto registrą. Būtent čia galima gauti oficialią informaciją apie konkretų nekilnojamojo turto objektą (įskaitant ir duomenis apie jo savininką).

Norint išsiaiškinti, kam priklauso žemės sklypas, pirmiausia reikėtų turėti bent vieną identifikuojantį duomenį: tikslų adresą, unikalų numerį arba kadastrinį numerį. Tuomet per Registrų centro savitarnos sistemą galima užsisakyti Nekilnojamojo turto registro išrašą.

Bendra tvarka atrodo taip:

• prisijungiama prie Registrų centro savitarnos sistemos;
• surandamas dominantis nekilnojamojo turto objektas;
• užsakomas Nekilnojamojo turto registro išrašas;
• sumokamas nustatytas mokestis už duomenų pateikimą;
• gaunamas oficialus dokumentas su aktualiais registro duomenimis.

Svarbu atminti, kad savininko asmens duomenys nėra absoliučiai vieši. Informacijos apimtis priklauso nuo teisėto intereso ir galiojančių duomenų apsaugos reikalavimų. Dėl šios priežasties ne visais atvejais bus galima paprastai internete sužinoti, kam priklauso žemės sklypas, neatliekant oficialios užklausos.

Kaip sužinoti žemės sklypo savininką pagal kadastrinį numerį?

Vienas tiksliausių būdų nustatyti konkretų nekilnojamojo turto objektą – naudoti kadastrinį numerį. Tai unikalus žemės sklypo identifikatorius, leidžiantis išvengti netikslumų, kurie gali atsirasti naudojant vien adresą, gyvenvietės pavadinimą ar apytikslę sklypo vietą žemėlapyje. Praktikoje būtent kadastrinis numeris laikomas patikimiausiu atskaitos tašku ieškant informacijos apie konkretų žemės sklypą.

Jeigu žinomas kadastrinis numeris, savininko kontaktus galima gauti kreipiantis į Registrų centrą ir užsakant Nekilnojamojo turto registro duomenis.  Kadastrinį numerį galima rasti įvairiuose su nekilnojamuoju turtu susijusiuose dokumentuose.

Dažniausiai jis nurodomas:

• nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartyse;
• paveldėjimo bylose ir notaro išduotuose dokumentuose;
• žemės sklypų planuose;
• Nacionalinės žemės tarnybos parengtuose dokumentuose;
• Nekilnojamojo turto registro išrašuose;
• kadastrinių matavimų bylose;
• teritorijų planavimo dokumentuose.

Pats kadastrinis numeris sudarytas iš kelių skaitmenų grupių, kurios nurodo konkrečią kadastro vietovę, kvartalą ir individualų sklypo numerį. Pavyzdžiui, net jeigu du sklypai yra toje pačioje gatvėje ar ribojasi vienas su kitu, jų kadastriniai numeriai bus skirtingi. Būtent dėl šios priežasties šis identifikatorius padeda išvengti klaidų nustatant, kam priklauso žemės sklypas.

Kadastrinis ar unikalus numeris?

Kadastrinis numeris	Unikalus numeris
Identifikuoja žemės sklypą	Identifikuoja registruotą NT objektą
Susijęs su sklypo ribomis	Suteikiamas registruojant turtą

Svarbu nepainioti unikalaus numerio ir kadastrinio numerio. Unikalus numeris suteikiamas nekilnojamojo turto objektui jį įregistravus Nekilnojamojo turto registre, o kadastrinis numeris naudojamas žemės sklypui identifikuoti Nekilnojamojo turto kadastre. Kitaip tariant, unikalus numeris siejamas su registruotu objektu, o kadastrinis numeris – su konkrečiu žemės sklypu ir jo ribomis.

Jeigu kadastrinis numeris žinomas, procesas paprastai vyksta tokia tvarka:

• nustatomas tikslus kadastrinis numeris;
• per Registrų centro savitarnos sistemą arba kitu teisės aktuose numatytu būdu pateikiama užklausa;
• užsakomas Nekilnojamojo turto registro išrašas;
• sumokamas nustatytas mokestis už registro duomenų pateikimą;
• gaunami oficialūs registro duomenys apie konkretų nekilnojamojo turto objektą.

Vis dėlto svarbu atsižvelgti į tai, kad informacijos apie savininkus teikimą reglamentuoja asmens duomenų apsaugos reikalavimai. Dėl šios priežasties ne kiekvienu atveju pakanka vien žinoti kadastrinį numerį. Tam tikrose situacijose gali būti vertinamas pareiškėjo teisėtas interesas gauti konkrečius duomenis.

Pažyma apie gretimų žemės sklypų savininkus

Kai reikia sužinoti ne vieno konkretaus sklypo, o su juo besiribojančių žemės sklypų savininkus, galima užsisakyti pažymą apie gretimų žemės sklypų savininkus. Tokia pažyma gali būti aktuali sprendžiant ribų, servitutų, tvoros, privažiavimo, statybos ar kitus su kaimyniniais sklypais susijusius klausimus.

Pažymoje pateikiami Nekilnojamojo turto registro duomenys apie besiribojančių žemės sklypų savininkus. Joje gali būti nurodomas žemės sklypo kadastro numeris, savininkų vardai, pavardės ir kiti teisės aktuose numatyti duomenys.

Pažymą galima užsisakyti keliais būdais: atvykus į Registrų centro klientų aptarnavimo padalinį, siunčiant prašymą paštu, elektroniniu paštu su saugiu elektroniniu parašu arba prisijungus prie Registrų centro savitarnos sistemos. Savitarnoje reikia pasirinkti Nekilnojamojo turto kadastro ir registro skiltį, tuomet „Registro išrašai ir pažymos“ ir dokumento tipą „Pažyma apie gretimų žemės sklypų savininkus“.

Svarbu, kad prašyme būtų aiškiai nurodytas duomenų naudojimo tikslas ir teisinis pagrindas. Taip pat reikia pagrįsti teisėtą interesą gauti duomenis, nurodyti dokumentų pateikimo būdą ir įsipareigoti apmokėti už suteiktas paslaugas.

DUK (dažniausiai užduodami klausimai):