Energinio efektyvumo klasių A+ ir A++ skirtumai

A+ ir A++ energinio efektyvumo klasės statiniai suvartoja labai mažai energijos. Tokie statiniai yra ir šių dienų siekiamybė, ir būtinybė. Europos Sąjunga visoms šalims narėms pateikė reikalavimą, kad nuo 2021 metų visi naujai statomi statiniai atitiktų A++ energinės efektyvumo klasės reikalavimus, t. y. būtų pasyvūs ir beveik nevartotų energijos. Iki 2021 metų statomi nauji statiniai turėjo atitikti A+ energinio efektyvumo klasės reikalavimus. Kuo skiriasi šios dvi – A+ ir A++ – klasės?

Pirmiausia, reiktų pasakyti, kad reikalavimai, kuriuos turi atitikti A+ ir A++ klasės statiniai yra apibrėžti Statybos techniniame reglamente STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“. Vienas esminių kriterijų, kurį reikia įvertinti, yra pastato pirminės energijos sąnaudos – pusė ar daugiau jų turi būti iš atsinaujinančių energijos šaltinių, t. y. saulės, vėjo, vandens ar kt.

Tai reiškia, kad jeigu pastatas naudoja vien tiktai iškastinį neatsinaujinantį kurą (anglį, elektrą, dujas ar kt.), tai jam greičiausiai negalės būti suteikta A++ energinio efektyvumo klasė. Tiesa, šilumos tinklai pastaruoju metu vis daugiau naudoja atsinaujinančią energiją (o ne dujas), todėl jei statiniui naudojama šilumos tinklų energija, tai papildomų atsinaujinančių šaltinių, tikėtina, nereikės. Ekspertai dalijasi rekomendacija, kad norint pasiekti A++ klasę, galima naudoti ir atitinkamo galingumo šilumos siurblį (oras – vanduo, gruntas – vanduo ir kt.), be papildomų atsinaujinančių energijos šaltinių. Taigi naudojamų energijos šaltinių kriterijus yra labai svarbus, tačiau ne vienintelis siekiant suteikti statiniui A+ ar A++ klasę.

Kuo A++ klasė yra pranašesnė už A+ klasę?

Šios dvi klasės turi nemažai panašumų – tokie statiniai suvartoja labai mažai energijos, tačiau tik A++ klasės statinys vadinamas pasyviuoju. Kodėl?

1. A++ energinio efektyvumo klasės pastatuose norminiai savitieji šilumos nuostoliai per atitvaras turi būti apie 15 procentų mažesni, nei A+ klasės pastatuose. Tai reiškia, kad A++ klasės statinių atitvarų šiluminės savybės turi būti geresnės.

2. A++ energinio efektyvumo klasės pastatuose karšto vandens ruošimo sistemų naudingumo ir energijos šaltinių efektyvumo rodikliai turi būti iki 15 procentų aukštesni, nei A+ klasės pastatuose.

3. A++ energinio efektyvumo klasės pastatams norminės šiluminės energijos sąnaudos šildymui yra apie 10 procentų mažesnės, nei A+ klasės pastatams.

4. A++ energinio efektyvumo klasės pastatams sandarumo reikalavimai išlieka tie patys kaip ir A+ klasės pastatuose. Sandarumas vertinamas atliekant šilumos nuostolių skaičiavimą. Šilumos nuostolių skaičiavimas per ilginius šiluminius tiltelius turi būti atliktas dviem būdais: turi būti apskaičiuoti šilumos nuostoliai, susiję su energijos poreikiais pastatui šildyti, ir šilumos nuostoliai, susiję su energijos poreikiais pastatui vėsinti.

5. A++ energinio efektyvumo klasės pastatuose, kuriuose yra įrengta mechaninė vėdinimo sistema su rekuperacija, rekuperatoriaus naudingumas turi būti didesnis (A+ klasei buvo reikalaujama mažiausiai 75 proc., o A++ – mažiausiai 80 proc.). Taip pat A++ klasės pastatuose ventiliatorių elektrinė galia 1 m³ oro turi būti mažesnė (0,45 Wh/m³), palyginti su A+ klasės pastatais (0,55 Wh/m³). Tam tikrais atvejais reikalavimas rekuperatoriams gali būti švelninamas.

Išvardyti skirtumai yra esminiai, tačiau reikėtų žinoti ir dar vieną aspektą – pirminės energijos naudojimo apribojimą. Tai daroma ne tik energijos sąnaudoms šildymui, bet ir pirminei viso pastato sunaudojamai energijai (šildymui, vėsinimui, vėdinimui, elektrai, karšto vandens ruošimui ir t. t.). Kitaip tariant, ribojama pirminė neatsinaujinanti energija. Jeigu bus naudojami energiškai efektyvūs šilumos, vėdinimo, vėsinimo, karšto vandens ir apšvietimo inžineriniai sprendimai ir įrenginiai, bus nesunku pasiekti A++ energinio efektyvumo klasę.

Taigi, kuo energinio efektyvumo klasė aukštesnė, tuo naudingiau ne tik savininkui ar nuomininkui, bet ir aplinkai. Toks statinys išsaugo komfortą, bet suvartoja mažiau energijos, vadinasi, jo eksploatavimo išlaidos yra mažesnės, žala (tarša) gamtai ir aplinkai – taip pat. Energetinio efektyvumo klausimu verta siekti maksimumo. Tiesa, dar vienas aktualus žinoti dalykas – A+ ar A++ energinio efektyvumo klasės pastatų projektavimas ir reikalingi skaičiavimai atliekami naudojantis specialia programa „NRGpro“. Tik tuomet, kai yra gauti šios programos skaičiavimai, dokumentus galima kelti į sistemą „Infostatyba“ ir pradėti derinti. Geriausiai šiuos dalykus gali sutvarkyti tik savo srities profesionalai.

Kiti panašūs straipsniai: Kas yra 100 procentų namo baigtumas?, nepabaigtos statybos registravimas, statybos užbaigimo deklaracija, energinio efektyvumo klasės namas, kaip padidinti namo energetinę klasę, pastatų klasifikavimas, statinio energinio efektyvumo klasės, statinis zondavimas