Pastatų klasifikavimas

Pastatų klasifikavimas – svarbus aspektas, nuo kurio priklauso ne tik pastato paskirtis, bet ir jo energinis efektyvumas.

Pastatų klasifikavimas pagal paskirtį

Pagal Statybos techninį reglamentą STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, pastatai pagal paskirtį gali būti klasifikuojami į dvi grupes, t. y. gyvenamuosius pastatus ir negyvenamuosius pastatus. Gyvenamosios paskirties statiniai apima vieno buto pastatus, dviejų butų pastatus, daugiabučius ir kitus pastatus (bendrabučiai, vaikų namai, prieglaudos, globos namai, vienuolynai ir pan.).

O negyvenamieji pastatai apima trumpalaikio apgyvendinimo pastatus (viešbučius, motelius ir kt.), administracinės paskirties pastatus (bankus, savivaldybės įstaigas ir kt.), prekybos ir paslaugų paskirties pastatus, maitinimo paskirties pastatus, transporto paskirties pastatus, gamybos ir pramonės paskirties pastatus, sandėliavimo paskirties pastatus, kultūros ir mokslo paskirties pastatus, gydymo ir poilsio paskirties pastatus, sporto paskirties pastatus, religinės paskirties pastatus, specialiosios paskirties pastatus (kalėjimus, kareivinių pastatus ir kt.) ir kitos paskirties pastatai, kurių negalima priskirti prie išvardytų pastatų grupių.

Tokia pastatų klasifikavimo sistema pasirenkama tada, jeigu pastato visas bendrasis plotas arba didžiausioji jo dalis naudojama tai paskirčiai. Kai pastatą sudaro įvairių paskirčių patalpos, tai pastato paskirtis nustatoma šiek tiek kita tvarka: 1) nustatoma pastato paskirties grupė pagal didžiausią atskirų paskirties grupių patalpų, suformuotų ar numatomų suformuoti atskirais nekilnojamojo turto objektais, suminį bendrąjį plotą; 2) nustatomas paskirties grupės pogrupis pagal didžiausią visų tos paskirties grupės patalpų, suformuotų ar numatomų suformuoti atskirais nekilnojamojo turto objektais, bendrąjį suminį plotą.

Pastatų klasifikavimas pagal suvartojamos energijos kiekį

Nenuostabu, kad pasaulio modernėjimas apima daug sričių, statybų sektorių – taip pat. Šiuolaikiniams pastatams tampa labai svarbus energijos taupymas ir efektyvus jos naudojimas, poveikis aplinkai. Kadangi visos Europos mastu siekiama taupyti ir kuo efektyviau naudoti energiją, tai vis dažniau projektuojami tokie pastatai, kurie suvartoja labai mažai energijos arba beveik jos nevartoja. Įvertinus pastato energinį efektyvumą, pastatai klasifikuojami į mažai energijos naudojančius pastatus, ekologinius pastatus, darniuosius pastatus ir žaliuosius pastatus. Ką tai reiškia?

Mažai energijos sunaudojantys pastatai. Svarbu, kad tokiems pastatams būtų būdingos tam tikros savybės, t. y. pastato forma būtų kompaktiška; atitvaros – kokybiškai apšiltintos ir sandarios; šiluminiai tilteliai sumažinti tiksliai sudūrus konstrukcijas; tiesiogiai naudojama saulės energija pro langus; laikinai apšiltinami langai naktį naudojant langines ar žaliuzes; naudojama vėdinimo sistema su šilumogrąža; paprastai reguliuojama šildymo sistema; aktyviai naudojama saulės ir vėjo energija (vandens šildymas saulės kolektoriuose, saulės fotoelementai ar vėjo jėgainė elektros energijai, šilumai gaminti); taupiai naudojama elektros energija (A ir aukštesnės energinio efektyvumo klasės buitinė įranga, energiją taupančios lemputės, maksimalus natūralaus apšvietimo naudojimas ir t. t.).

Dar kitaip šie pastatai vadinami pasyviaisiais pastatais – tokiais, kuriuose komfortiška temperatūra gali būti palaikoma visus metus ir tam tereikia minimalių energijos sąnaudų. Pasyviaisiais pastatais gali būti ne tik vienbučiai gyvenamieji namai, bet ir dideli gyvenamieji (daugiabučiai), komerciniai ir viešieji pastatai (mokyklos, biurai, parduotuvės).

Ekologiniai pastatai. Jiems, o ypač jų architektūrai, būdingi atitinkami techniniai parametrai ir medžiagų savybės, nulemiančios statinio kokybę. Vienas svarbiausių pastato ekologiškumo rodiklių yra galimybė kuo ilgesnį laiką pritaikyti jį kuo efektyvesniam ir patogesniam naudojimui.

Darnieji pastatai. Tai statiniai, kurių statybos vyko pasitelkus tvaraus planavimo ir projektavimo principus. Esminiai tokio statinio kriterijai yra tinkamas pastato vietos, orientacijos, užbėrimo gruntu parinkimas, siekiant sutaupyti neatsinaujinančius energijos išteklius; saulės ir vėjo naudojimas didžiajai daliai energijos poreikių patenkinti; žaliųjų (neteršiančių ir galimų perdirbti ar perdirbtų sąnaudų, kurių gamybai reikia mažai energijos) medžiagų ir produktų naudojimas; taupus pastato projektavimas – efektyvus energijos, vandens vartojimo, šildymo, vėsinimo, vėdinimo sistemų, apšvietimo valdymas. Labai svarbu, kad tokio statinio išplanavimas būtų tinkamas, pavyzdžiui, kad vienas statinio elementas galėtų atlikti kelias funkcijas, kad būtų naudojami atsinaujinantys energijos ištekliai ir pan.

Žalieji pastatai. Tokie statiniai turi atitikti tam tikrus kriterijus. Jie turi būti energiškai efektyvūs, naudoti atsinaujinančius energijos išteklius, turi būti įvertintas jų tiesioginis ir netiesioginis poveikis aplinkai, užtikrinamas išteklių saugojimas, perdirbimas ir vidaus aplinkos kokybė. Energijos efektyvumas ir atsinaujinantys energijos ištekliai apibrėžia tokius veiksnius kaip pastato kryptis, leidžianti panaudoti saulės šilumos energijos, natūralaus apšvietimo privalumus; gerai apšiltintos, sandarios atitvaros; optimali šildymo, vėdinimo ir vėsinimo sistema; atsinaujinančių energijos išteklių naudojimas; elektros energijos naudojimo apšvietimui bei įrenginiams sumažinimas.

Pastaraisiais metais didėjant pastatų energinio efektyvumo reikalavimams, netylant diskusijoms apie globalinį atšilimą ir tvarią plėtrą, efektyviai energiją naudojančiais statiniais domimasi vis dažniau ir vis labiau. Kadangi energetiškai efektyvaus namo standartas tiek dėl ekologinių, tiek dėl ekonominių priežasčių plinta visame pasaulyje, tai natūralu, kad ieškoma efektyviausių sprendimų ir norima, kad pastatas atitiktų kuo aukštesnę energinio efektyvumo klasę.

Kiti panašūs straipsniai: Kas yra 100 procentų namo baigtumas?, nepabaigtos statybos registravimas, statybos užbaigimo deklaracija, energinio efektyvumo klasių skirtumai, energinio efektyvumo klasės namas, kaip padidinti namo energetinę klasę, statinio energinio efektyvumo klasės, statinis zondavimas