Statinis zondavimas: Koks tai procesas, kada atliekamas ir kuo naudingas?

Statinį zondavimą galima apibūdinti dvejopai. Jis gali būti įvardijamas kaip universali ir operatyvi paslauga, kuri labai paklausi ir reikalinga Lietuvoje. Ši paslauga gali būti atliekama tiek sausumoje, net ir labai sunkiai prieinamose vietose, tiek vandenyje, iš specialiai pakeliamų platformų. Tuo tarpu ekspertai statinį zondavimą (kartais vadinamą trumpiniu CPT) apibūdina plačiau – kaip vieną iš geotechninio zondavimo rūšių (išskiriamas statinis zondavimas ir dinaminis zondavimas) arba kaip inžinerinių geologinių tyrimų (lauko bandymų) metodą. Šio tyrimo metu (sklype ar statybos vietoje) specialus zondas yra gilinamas į grunto masyvą, kad būtų įvertinti geologiniai procesai ir būsimo statinio įtaka gruntui. Vis dėlto, kad ir kaip šis procesas būtų įvardijamas, jo paskirtis išlieka ta pati – įvertinti gruntų savybes, kurios reikalingos pamatams projektuoti. Statinis zondavimas leidžia ištirti tokius gruntus, kurių neįmanoma paimti gruntotraukiais ir ištirti laboratoriniais metodais nesuardžius ir nepažeidus jų gamtinės sanklodos ir fizinės būsenos.

Tiesa, reikėtų žinoti, kad kartais – esant labai sudėtingiems statiniams – paprastų tyrimų gali tiesiog nepakakti. Taip būna retai ir bet kuriuo atveju ekspertai, kurie teikia šias paslaugas, visada pasiūlys tinkamiausius sprendimus.

Statinis zondavimas: kada jis reikalingas?

Pirmiausia, reiktų pabrėžti, kad ne tik Lietuvos, bet ir daugybės kitų šalių mokslininkai ir ekspertai, dirbantys inžinerinių geologinių tyrimų srityje, sutinka, kad statinis zondavimas – kai sudarant geologinį pjūvį gaunamas tikslus gruntų susisluoksniavimas, nustatomos įvairios fizinės ir mechaninės jų savybės – yra vienas iš patikimiausių ir tiksliausių metodų.

Kadangi statinio zondavimo metu gaunami duomenys yra labai tikslūs, greitai gaunami, apimantys daugybę šaltinių (duomenų rinkimo taškų) ir suteikiantys visą reikalingą informaciją, tai šis metodas nepakeičiamas projektuojant įvairaus sudėtingumo pastatus, kelius, geležinkelius, tunelius, viadukus ir kitos paskirties statinius. Taip pat statinis zondavimas reikalingas statant vėjo jėgainių bokštus, elektros oro linijų atramas ir kitus inžinerinius statinius.

Statinis zondavimas: kaip jis atliekamas?

Statinis zondavimas (angl. Cone Penetration Testing) atliekamas kūginiu penetrometru ar su porinio slėgio matavimo galvute. Į gruntą įspraudžiamos štangos, prie kurių pritvirtintas specialus zondas. Naudojama statinė jėga ir pastovus greitis. Bandymo metu yra matuojamas zondo antgalio pasipriešinimas smigimui, kūginis stipris, zondo cilindro paviršiaus trintis ir šoninė trintis. Bandymas statiniu kūginiu penetrometru yra populiariausias inžinerinių geologinių tyrimų metodas ir tinka įvairaus stiprumo bei įvairios granuliometrinės sudėties gruntams tirti. Be to, statinis zondavimas apskritai yra vienas iš ekonomiškiausių ir labai tikslių tyrimų metodų, kai reikia įvertinti informaciją apie grunto savybes, kiekį, vandens formą ir būseną gruntuose.

Statinis zondavimas: kodėl jis toks vertingas ir reikalingas?

Pirmiausia, statinio zondavimo metu gauti duomenys yra labai tikslūs, tad padeda žinoti aiškią situaciją apie sklypą ar statybvietę. Antra, atliktas tyrimas gali padėti užkirsti kelią galimoms problemoms, sumažinti nuostolių ir neplanuotų išlaidų tikimybę ateityje.

Ekspertai, dirbantys inžinerinių geologinių tyrimų srityje, nurodo ir daugiau šio tyrimo verčių. Jų teigimu, taikant statinio zondavimo metodą galima ištirti net ir pačius ploniausius grunto sluoksnius ir posluoksnius. Taip pat šis tyrimas suteikia galimybę gauti nepertraukiamą grunto pagrindo stratigrafiją. Vertinti reikėtų ne tik šio tyrimo rezultatą, bet ir paties metodo privalumus. Statinio zondavimo metodu visi grunto sluoksniai tiriami saugiai, nekeliant pavojaus nei aplinkai, nei grunto fizinėms bei mechaninėms savybėms. Statinio zondavimo metu nesusidaro kenksmingų atliekų ir šis metodas atitinka visus aplinkosaugos principus.

Tad jis yra visapusiškai saugus. Atkreiptinas dėmesys, kad vertinama ir tai, jog statinis zondavimas, palyginti su kitais metodais, padeda greičiau surinkti reikalingus duomenis. Be to, statinis zondavimas gali būti atliekamas bet kada – esant bet kokioms oro sąlygoms, nes jos nedaro įtakos nei tyrimo (darbų) eigai, nei rezultatams.

Pabaigai galima tik dar kartą pakartoti, kad statinis zondavimas yra išties vertingas, naudingas ir reikalingas tyrimo metodas, padedantis išsiaiškinti, ar sklypo duomenys yra tinkami namo statybai ir užtikrinantis būsimo statinio saugų naudojimą. Tačiau kokybiškai šiuos tyrimus gali atlikti tik reikiamos patirties, žinių ir įgūdžių turintys profesionalai.

Kiti panašūs straipsniai: Kas yra 100 procentų namo baigtumas?, nepabaigtos statybos registravimas, statybos užbaigimo deklaracija, energinio efektyvumo klasių skirtumai, energinio efektyvumo klasės namas, kaip padidinti namo energetinę klasę, pastatų klasifikavimas, statinio energinio efektyvumo klasės