Energinio naudingumo sertifikatas – Dokumentai ir kaina

Pasistatėte naują namą, o gal ieškote galimybės parduoti savo butą, ar jį išnuomoti? Tuomet Jums būtinai reikalingas energetinio naudingumo sertifikatas. Be šio dokumento negalėsite laisvai disponuoti statiniu ir atlikti pradžioje minėtų veiksmų. Mūsų kompanija jau ne vienerius metus dirba šioje srityje – profesionaliai parengia ir greitai išduoda energetinio naudingumo sertifikatą – tad raginame nedvejoti ir susisiekti su mumis jau dabar. Jei turite klausimų ir Jums aktualus energinio naudingumo sertifikatas, nesidrovėkite ir skambinkite, mes maloniai Jums suteiksime visą rūpimą informaciją.

Maloniai kviečiame susisiekti tel. 8 686 53020  arba el. paštu: info@ksk.lt . Dirbame greitai ir kokybiškai visoje Lietuvoje!

Žemiau pateikiame atsakymus į dažniausiai mūsų klientų užduodamus klausimus. Tad tikimės, kad ši informacija Jums bus vertinga ir naudinga.

Energinio naudingumo sertifikatas – tai dokumentas, atskleidžiantis, kiek šiluminės energijos suvartoja pastatas ir nurodantis, kokio energinio naudingumo klasei (A++, A+, A, B, C, D, E, F, G) pastatas priskiriamas. Energinis sertifikatas nekilnojamojo turto savininkui suteikia galimybę savo turtą parduoti brangiau, jei šis įvertintas aukštesne naudingumo klase.

Energinio naudingumo sertifikatas privalomas šiais atvejais:

1. Naujai statomiems pastatams;
2. Kapitaliai renovuojamiems pastatams, kurių naudingasis plotas didesnis kaip 250 kvadratinių metrų. Šio punkto reikalavimai taikomi tiek, kiek tai techniškai, funkciniu požiūriu ir  ekonomiškai įmanoma;
3. Projektuojant naujus ir didesnius kaip 250 kvadratinių metrų naudingojo ploto kapitaliai renovuojamus pastatus, jų planuojamas energinis naudingumas turi atitikti reikalavimus, nustatytus Statybos techninio reglamento STR 2.01.02:2016 25 ir 26 punktuose.

Energetinis sertifikavimas  – tai procesas, kurio metu yra nustatomas pastato energijos suvartojimas. Kiekvienam pagal reglamentą įvertintam pastatui yra skiriama tam tikra energetinio naudingumo klasė (nuo A iki G) ir suteikiamas tai patvirtinantis sertifikatas. Šiuo metu energinio naudingumo reikalavimus visų paskirčių pastatams Lietuvoje reglamentuoja Statybos įstatymas, o energinio naudingumo vertinimo reikalavimus nustato Statybos techninis reglamentas STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“, parengtas Kauno technologijos universiteto mokslininkams bendradarbiaujant su Aplinkos ministerijos specialistais.

Nuo 2013 m. sausio 9 d. įsigalioję Statybos įstatymo pakeitimai numato, kad parduodant ar nuomojant nekilnojamąjį turtą yra būtina nurodyti, kiek energijos suvartoja pastatas. Reikalavimai pastato efektyvumo rodikliams nuolat atnaujinami ir griežtinami, o nuo 2021 metų sausio visi naujai statomi pastatai turi atitikti A++ klasę, t. y. atitikti beveik nulinės energijos suvartojimo reikalavimus. Norima, jog ateityje didžiąją dalį (daugiau nei 50 proc.) energijos statiniai naudotų iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Tokiu Europos Sąjungos reikalavimu siekiama, kad būtų ieškoma ir investuojama į atsinaujinančius energijos šaltinius – biokurą, vėjo, saulės elektrines, geoterminius išteklius.

Energetinio naudingumo sertifikatas, išduodamas kvalifikuotų šios srities specialistų, kiekvienam statinio savininkui ne tik reikalingas, bet ir vertingas.

Pastato  energinio naudingumo sertifikavimas  – tai teisės aktų reglamentuotas procesas, kurio metu:

• nustatomas pastato energijos sunaudojimas;
• įvertinamas pastato energinis naudingumas priskiriant pastatą energinio naudingumo klasei (pagal energijos sąnaudas pastatai klasifikuojami į 9 energinio naudingumo klases: A++, A+ A, B, C, D, E, F, G.
• išduodamas pastato energetinio naudingumo sertifikatas.

Nusimanyti apie minėtą energinį naudingumą, jo vertinimo kriterijus bei pastatui priskiriamas klases yra ne tik naudinga, bet ir reikalinga tiek perkant, tiek parduodant bet kokios paskirties pastatą.

Atliekant pastato energinio naudingumo sertifikavimą, vertinami keli svarbūs pastato aspektai: konstrukcijų šilumos laidumo koeficientas, sujungtų atskirų pastato konstrukcijų sandarumas, šalčio tilteliai ir pastato apšiltinimo būdas. Pagal šiuos kriterijus pastatui yra priskiriama konkreti energinio naudingumo klasė.

A++ energinio naudingumo klasė laikoma aukščiausia. Toks pastatas beveik nenaudoja šiluminės energijos ir privalo atitikti aukščiausius šiai klasei keliamus standartus: turėti labai mažą konstrukcijų šilumos laidumo koeficientą, pasižymėti dideliu pastato konstrukcijų sandarumu, iki minimumo sumažintų šalčio tiltelių kiekį, parinktą efektyviausią pastato apšiltinimo būdą ir įdiegtą kokybišką rekuperacinę vėdinimo sistemą. Pastaroji turi būti įrengta taip, kad patalpoje užtikrintų gryno oro tekėjimą, palaikytų pastovią temperatūrą ir pašalintų susikaupusias nereikalingas medžiagas (pavyzdžiui, dulkes).

A+ ir A energinio naudingumo klasės taip pat yra laikomos labai aukštomis ir pasižymi panašiais kriterijais, kaip ir A++ klasė: geros konstrukcijų šiluminės savybės, geras sandarumas, kokybiški ir sandarūs langai, tinkamai užsandarinti šalčio tilteliai, įdiegta patikimą rekuperacinė vėdinimo sistema.

B ir C energinio naudingumo klasės pastatams kol kas nėra taikoma griežtų reikalavimų. Tai reiškia, kad nereikalaujama įdiegti vėdinimo sistemas, neatsižvelgiama į pastato elektros energijos suvartojimą ir bendrą pastato sandarumą. Šių klasių pastatams užtenka tiesiog būti tinkamai apšiltintiems.

D ir E energinio naudingumo klasės yra laikomos neefektyviomis. Tai reiškia, kad pastatai, kurie priskirti minėtoms klasėms, sunaudoja labai daug energijos. Tokie pastatai yra nesandarūs ir neekonomiški.

F ir G energinio naudingumo klasės nurodo energiškai neefektyvų pastatą, kuris sunaudoja labai daug energijos ir yra labai neekonomiškas.

Svarbi informacija yra ta, jog pastatai klasifikuojami pagal paskaičiuotą klasifikacinio rodiklio C1 ir C2 reikšmes bei atitikimą papildomiems reikalavimams. Būtent energinio naudingumo klasė parodo pastato šiluminės energijos sunaudojimo kiekį ir leidžia numatyti preliminarių pastato priežiūros bei išlaikymo išlaidų dydį.

Kam privalomi pastatų energinio naudingumo reikalavimai?

Energetinio naudingumo sertifikatas yra privalomas statant, parduodant ar išnuomojant pastatus. Energetinis sertifikatas , kurio galiojimo laikas turi būti ne ilgesnis kaip 10 metų, turi būti pateikiamas pastato statytojo ar savininko. Šio punkto nuostatos taikomos ir parduodant ar išnuomojant pastato dalis (butus, kitos paskirties atskiro naudojimo patalpas). Šiuo atveju pastato dalies energetinio naudingumo sertifikatas gali būti išduodamas vadovaujantis viso pastato su bendra šildymo sistema sertifikatu.

Pastatų energinio naudingumo reikalavimai nenustatomi ir energinio naudingumo sertifikatas neišduodamas:

pastatams, kurie yra kultūros paveldo statiniai, jeigu laikantis reikalavimų nepageidautinai pakistų charakteringos jų savybės ar išvaizda;

maldos namų ir kitokios religinės veiklos pastatams;

laikiniems pastatams, skirtiems naudoti ne ilgiau kaip 2 metus;

poilsio paskirties, sodų paskirties pastatams, naudojamiems ne ilgiau kaip keturis mėnesius per metus;

atskirai stovintiems pastatams, kurių naudingasis patalpų plotas ne didesnis kaip 50 kvadratinių metrų;

nedaug energijos sunaudojantiems gamybos ir pramonės, sandėliavimo paskirties bei žemės ūkiui tvarkyti skirtiems negyvenamiesiems pastatams, t. y. pastatams, kuriuose  ilgiau kaip keturis mėnesius per metus šildomas mažesnis negu 50 kvadratinių metrų naudingasis plotas, o likusi pastato naudingojo ploto dalis šildoma trumpiau kaip 2 mėnesius per metus arba jos šildymui naudojama technologinių procesų metu išsiskirianti šiluma;

nešildomiems pastatams.

Pastatų sertifikavimas, tai reglamentuotas procesas, kurio metu nustatomas pastato energijos sunaudojimas, įvertinamas pastato energinis naudingumas priskiriant pastatą energinio naudingumo klasei ir išduodamas pastato energetinio naudingumo sertifikatas.

Energinio naudingumo sertifikatas turi būti išduotas:

prieš pripažįstant pastatą ar jo dalį tinkamais naudoti;

jei pastatas parduodamas ir jo sertifikato galiojimo laikas pasibaigė arba pastatas nebuvo sertifikuotas, sertifikavimas turi būti atliktas prieš įforminant pastato pardavimą;

jei pastatas išnuomojamas ir jo sertifikato galiojimo laikas pasibaigė arba pastatas nebuvo sertifikuotas, Pastatų sertifikavimas turi būti atliktas prieš įforminant pastato nuomą.

jei pripažįstama tinkama naudoti naujai statomo ar kapitaliai renovuojamo pastato dalis, kuri gali būti naudojama neatsižvelgiant į tai, ar likusių dalių statyba užbaigta, šios pastato dalies sertifikavimas privaloma.

Energetinio naudingumo sertifikato kaina yra nustatoma kiekvienu atveju individualiai – kainos yra susietos su pastatų naudingu plotu, bei priklauso nuo šių kriterijų:

• Pastato sudėtingumo bei jo paskirties;
• Sertifikavimo termino;
• Kliento pateiktos dokumentacijos pilnumo;
• Pastato vietos;
• Paslaugos teikimo pastovumo.

Kitas aspektas lemiantis energinio naudingumo sertifikato kainą yra šalčio tiltai. Energinės klasės A, A+ ir A++ pastatams, kartais reikia paskaičiuoti ilginius-šiluminius tiltelius. Tai vietos, kur jungiasi skirtingi elementai. Pavyzdžiui, langai-sienos, stogas-sienos, pamatai-sienos. Kuo daugiau tų šalčio tiltelių, kuo pastatas didesnis ir sudėtingesnis – tuo didesnė yra ir energetinio sertifikavimo paslaugos kaina. Norėdami sužinoti tikslią savo objekto kainą susisiekite su mumis ir mes pateiksime pasiūlymą.